- kvyktelėti
- kvýktelėti vksm. Matýt, šuõ kíek įkándo, kad kiaũlė kvýktelėjo.
.
.
kvyktelėti — kvyktelėti, ėja, ėjo intr. 1. DŽ sukvykti, sužviegti: Paskers taip, kad čiūkutė nė nekvyktelėtų rš. 2. riktelėti, spygtelėti, cyptelėti: Tu labai smarkiai kvyktelėjai Ppl. Retkarčiais, lyg ko nusigandęs, kvyktelėdavo paukštelis ir vėl nutildavo J … Dictionary of the Lithuanian Language
kvikterėti — kvìkterėti, ėja, ėjo; M žr. kvyktelėti … Dictionary of the Lithuanian Language
kvykterėti — kvykterėti, ėja ( ia), ėjo žr. kvyktelėti 1: Kvykterėjo paršas užgautas J … Dictionary of the Lithuanian Language